Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   cs Otázky – minulý čas 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [osmdesát šest]

Otázky – minulý čas 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių čekų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? J---u k----t- -s- měl n---o-ě? J____ k______ j__ m__ n_ s____ J-k-u k-a-a-u j-i m-l n- s-b-? ------------------------------ Jakou kravatu jsi měl na sobě? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? Jaké au-o-sis ---p-l-/----p-la? J___ a___ s__ k_____ / k_______ J-k- a-t- s-s k-u-i- / k-u-i-a- ------------------------------- Jaké auto sis koupil / koupila? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Kter- -o-i----is---edp----l-/ -ředpl--il-? K____ n_____ s__ p_________ / p___________ K-e-é n-v-n- s-s p-e-p-a-i- / p-e-p-a-i-a- ------------------------------------------ Které noviny sis předplatil / předplatila? 0
Ką (jūs) pamatėte? Koho js---v-d-- - -i--la? K___ j___ v____ / v______ K-h- j-t- v-d-l / v-d-l-? ------------------------- Koho jste viděl / viděla? 0
Ką (jūs) sutikote? Koho --te-po---l-/--o-k--a? K___ j___ p_____ / p_______ K-h- j-t- p-t-a- / p-t-a-a- --------------------------- Koho jste potkal / potkala? 0
Ką (jūs) atpažinote? K-ho--st- --zna- - p-z---a? K___ j___ p_____ / p_______ K-h- j-t- p-z-a- / p-z-a-a- --------------------------- Koho jste poznal / poznala? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? K-- -s-e--s-á--l-- vs-á---a? K__ j___ v______ / v________ K-y j-t- v-t-v-l / v-t-v-l-? ---------------------------- Kdy jste vstával / vstávala? 0
Kada (jūs) pradėjote? K-y j--- zač---/ z-č--a? K__ j___ z____ / z______ K-y j-t- z-č-l / z-č-l-? ------------------------ Kdy jste začal / začala? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Kdy j-te---o--i--- --o---la? K__ j___ s______ / s________ K-y j-t- s-o-č-l / s-o-č-l-? ---------------------------- Kdy jste skončil / skončila? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Proč--s-e ----z--di--/--z---i--? P___ j___ s_ v______ / v________ P-o- j-t- s- v-b-d-l / v-b-d-l-? -------------------------------- Proč jste se vzbudil / vzbudila? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Proč---te s- s---------l- u-i-el-m-- -či---k--? P___ j___ s_ s___ / s____ u_______ / u_________ P-o- j-t- s- s-a- / s-a-a u-i-e-e- / u-i-e-k-u- ----------------------------------------------- Proč jste se stal / stala učitelem / učitelkou? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? P-o- -st- -i v--l---v-al- t-xi? P___ j___ s_ v___ / v____ t____ P-o- j-t- s- v-a- / v-a-a t-x-? ------------------------------- Proč jste si vzal / vzala taxi? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? Od--d -st---ři--- - p-i---? O____ j___ p_____ / p______ O-k-d j-t- p-i-e- / p-i-l-? --------------------------- Odkud jste přišel / přišla? 0
Kur (jūs) nuėjote? K-m-j-te--e-------? K__ j___ š__ / š___ K-m j-t- š-l / š-a- ------------------- Kam jste šel / šla? 0
Kur (jūs) buvote? Kde j-te b-l---b-l-? K__ j___ b__ / b____ K-e j-t- b-l / b-l-? -------------------- Kde jste byl / byla? 0
Kam (tu) padėjai? Ko---j-- -o---- /-pomo--a? K___ j__ p_____ / p_______ K-m- j-i p-m-h- / p-m-h-a- -------------------------- Komu jsi pomohl / pomohla? 0
Kam (tu) parašei? Komu -s--nap-al---nap----? K___ j__ n_____ / n_______ K-m- j-i n-p-a- / n-p-a-a- -------------------------- Komu jsi napsal / napsala? 0
Kam (tu) atsakei? Komu---- o--ov--ě--- -d---ě-ěla? K___ j__ o________ / o__________ K-m- j-i o-p-v-d-l / o-p-v-d-l-? -------------------------------- Komu jsi odpověděl / odpověděla? 0

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…