Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   ka შეკითხვა – წარსული 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [ოთხმოცდაექვსი]

86 [otkhmotsdaekvsi]

შეკითხვა – წარსული 2

shek'itkhva – ts'arsuli 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių gruzinų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? რო-----ჰ--სტუ---გე-ეთ-? რ_____ ჰ_______ გ______ რ-მ-ლ- ჰ-ლ-ტ-ხ- გ-კ-თ-? ----------------------- რომელი ჰალსტუხი გეკეთა? 0
ro-e-----ls-----i gek-eta? r_____ h_________ g_______ r-m-l- h-l-t-u-h- g-k-e-a- -------------------------- romeli halst'ukhi gek'eta?
Kokį automobilį (tu) pirkai? რომელ- -ან-ა-ა--ყ-დ-? რ_____ მ______ ი_____ რ-მ-ლ- მ-ნ-ა-ა ი-ი-ე- --------------------- რომელი მანქანა იყიდე? 0
r--el--ma--a-- ---de? r_____ m______ i_____ r-m-l- m-n-a-a i-i-e- --------------------- romeli mankana iqide?
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? რო-ე-ი-გა---ი-გა--იწ-რ-? რ_____ გ_____ გ_________ რ-მ-ლ- გ-ზ-თ- გ-მ-ი-ე-ე- ------------------------ რომელი გაზეთი გამოიწერე? 0
r--e-- --nkana--qi--? r_____ m______ i_____ r-m-l- m-n-a-a i-i-e- --------------------- romeli mankana iqide?
Ką (jūs) pamatėte? ვინ-----ახ-? ვ__ დ_______ ვ-ნ დ-ი-ა-ე- ------------ ვინ დაინახე? 0
r--eli-m-nkan- -q--e? r_____ m______ i_____ r-m-l- m-n-a-a i-i-e- --------------------- romeli mankana iqide?
Ką (jūs) sutikote? ვ-ს -ე-ვ-ი-? ვ__ შ_______ ვ-ს შ-ხ-დ-თ- ------------ ვის შეხვდით? 0
r-me----a-e-i-gam----'e-e? r_____ g_____ g___________ r-m-l- g-z-t- g-m-i-s-e-e- -------------------------- romeli gazeti gamoits'ere?
Ką (jūs) atpažinote? ვინ---ა---? ვ__ ი______ ვ-ნ ი-ა-ი-? ----------- ვინ იცანით? 0
vin d-i--kh-? v__ d________ v-n d-i-a-h-? ------------- vin dainakhe?
Kada (jūs) atsikėlėte? რო-ის -დექით? რ____ ა______ რ-დ-ს ა-ე-ი-? ------------- როდის ადექით? 0
v---dainak--? v__ d________ v-n d-i-a-h-? ------------- vin dainakhe?
Kada (jūs) pradėjote? რ-დის-დაიწ-ეთ? რ____ დ_______ რ-დ-ს დ-ი-ყ-თ- -------------- როდის დაიწყეთ? 0
v-- -ain--h-? v__ d________ v-n d-i-a-h-? ------------- vin dainakhe?
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? რო-ი- --წ---ტ-თ? რ____ შ_________ რ-დ-ს შ-წ-ვ-ტ-თ- ---------------- როდის შეწყვიტეთ? 0
vi--s-e--vd-t? v__ s_________ v-s s-e-h-d-t- -------------- vis shekhvdit?
Kodėl (jūs) atsibudote? რ-ტ-მ გაიღ-----? რ____ გ_________ რ-ტ-მ გ-ი-ვ-ძ-თ- ---------------- რატომ გაიღვიძეთ? 0
v-s-s-e-hvdit? v__ s_________ v-s s-e-h-d-t- -------------- vis shekhvdit?
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? რ--ო- --ხდი---ა-წ--ლებ-ლ-? რ____ გ_____ მ____________ რ-ტ-მ გ-ხ-ი- მ-ს-ა-ლ-ბ-ლ-? -------------------------- რატომ გახდით მასწავლებელი? 0
v-s -h---vd--? v__ s_________ v-s s-e-h-d-t- -------------- vis shekhvdit?
Kodėl (jūs) važiavote taksi? რ-----ჩა-ექ-- ტ-ქ---? რ____ ჩ______ ტ______ რ-ტ-მ ჩ-ჯ-ქ-თ ტ-ქ-შ-? --------------------- რატომ ჩაჯექით ტაქსში? 0
v---i-s--it? v__ i_______ v-n i-s-n-t- ------------ vin itsanit?
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? სა--ან --ხ--დ-თ? ს_____ მ________ ს-ი-ა- მ-ხ-ე-ი-? ---------------- საიდან მოხვედით? 0
v-n i--an-t? v__ i_______ v-n i-s-n-t- ------------ vin itsanit?
Kur (jūs) nuėjote? სად--ა--ე-ი-? ს__ წ________ ს-დ წ-ხ-ე-ი-? ------------- სად წახვედით? 0
vin-----n-t? v__ i_______ v-n i-s-n-t- ------------ vin itsanit?
Kur (jūs) buvote? სად -ყა-ით? ს__ ი______ ს-დ ი-ა-ი-? ----------- სად იყავით? 0
r-di--ad-kit? r____ a______ r-d-s a-e-i-? ------------- rodis adekit?
Kam (tu) padėjai? ვი- -ი-ხმ---? ვ__ მ________ ვ-ს მ-ე-მ-რ-? ------------- ვის მიეხმარე? 0
r--i- ad-k--? r____ a______ r-d-s a-e-i-? ------------- rodis adekit?
Kam (tu) parašei? ვ-ს მისწ--ე? ვ__ მ_______ ვ-ს მ-ს-ე-ე- ------------ ვის მისწერე? 0
ro-i- --ekit? r____ a______ r-d-s a-e-i-? ------------- rodis adekit?
Kam (tu) atsakei? ვ-- --ა-უ-ე? ვ__ უ_______ ვ-ს უ-ა-უ-ე- ------------ ვის უპასუხე? 0
r--i--d--ts'qe-? r____ d_________ r-d-s d-i-s-q-t- ---------------- rodis daits'qet?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + gruzinų (1-100) MP3 gruzinų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…