Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   no Spørsmål – fortid 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [åttiseks]

Spørsmål – fortid 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? H--l----sl-p- har d- ---k-? H______ s____ h__ d_ b_____ H-i-k-t s-i-s h-r d- b-u-t- --------------------------- Hvilket slips har du brukt? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? Hvi-ke---il--ar du-k-ø-t? H______ b__ h__ d_ k_____ H-i-k-n b-l h-r d- k-ø-t- ------------------------- Hvilken bil har du kjøpt? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Hvil--n-a-is-ha- d- --on-e-t-p-? H______ a___ h__ d_ a_______ p__ H-i-k-n a-i- h-r d- a-o-n-r- p-? -------------------------------- Hvilken avis har du abonnert på? 0
Ką (jūs) pamatėte? Hve--har -- se-t? H___ h__ d_ s____ H-e- h-r d- s-t-? ----------------- Hvem har du sett? 0
Ką (jūs) sutikote? Hvem -a--d- t---fet? H___ h__ d_ t_______ H-e- h-r d- t-u-f-t- -------------------- Hvem har du truffet? 0
Ką (jūs) atpažinote? H--- --r d- ------i--en? H___ h__ d_ k____ i_____ H-e- h-r d- k-e-t i-j-n- ------------------------ Hvem har du kjent igjen? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? Nå--s--- -u --p? N__ s___ d_ o___ N-r s-o- d- o-p- ---------------- Når stod du opp? 0
Kada (jūs) pradėjote? N-- be-ynt- -u? N__ b______ d__ N-r b-g-n-e d-? --------------- Når begynte du? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Nå- slu-tet --? N__ s______ d__ N-r s-u-t-t d-? --------------- Når sluttet du? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? H-o-f-r -ar du---kn-t? H______ h__ d_ v______ H-o-f-r h-r d- v-k-e-? ---------------------- Hvorfor har du våknet? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Hvo-f---har d--b--t-----er? H______ h__ d_ b____ l_____ H-o-f-r h-r d- b-i-t l-r-r- --------------------------- Hvorfor har du blitt lærer? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? H----or-har--u ta-- -r----? H______ h__ d_ t___ d______ H-o-f-r h-r d- t-t- d-o-j-? --------------------------- Hvorfor har du tatt drosje? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? Hv-r h----- k-m--- -r-? H___ h__ d_ k_____ f___ H-o- h-r d- k-m-e- f-a- ----------------------- Hvor har du kommet fra? 0
Kur (jūs) nuėjote? Hv-r-h-r d- --t- -en? H___ h__ d_ g___ h___ H-o- h-r d- g-t- h-n- --------------------- Hvor har du gått hen? 0
Kur (jūs) buvote? Hvor-h-r -- ---t? H___ h__ d_ v____ H-o- h-r d- v-r-? ----------------- Hvor har du vært? 0
Kam (tu) padėjai? Hv-m --r--u-hj-lpet? H___ h__ d_ h_______ H-e- h-r d- h-u-p-t- -------------------- Hvem har du hjulpet? 0
Kam (tu) parašei? T------m h-r ----kre-et? T__ h___ h__ d_ s_______ T-l h-e- h-r d- s-r-v-t- ------------------------ Til hvem har du skrevet? 0
Kam (tu) atsakei? Hve- --r--u-s-art? H___ h__ d_ s_____ H-e- h-r d- s-a-t- ------------------ Hvem har du svart? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + norvegų (1-100) MP3 norvegų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…