Pasikalbėjimų knygelė

lt Šalutiniai sakiniai su ar   »   fi Liitepartikkelit -ko / -kö

93 [devyniasdešimt trys]

Šalutiniai sakiniai su ar

Šalutiniai sakiniai su ar

93 [yhdeksänkymmentäkolme]

Liitepartikkelit -ko / -kö

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
(Aš) nežinau, ar jis mane myli. En -------ra-a--a-k---än---n-a. E_ t_____ r_________ h__ m_____ E- t-e-ä- r-k-s-a-k- h-n m-n-a- ------------------------------- En tiedä, rakastaako hän minua. 0
(Aš) nežinau, ar jis grįš. E---i-d---tul-e-- --n-ta---s--. E_ t_____ t______ h__ t________ E- t-e-ä- t-l-e-o h-n t-k-i-i-. ------------------------------- En tiedä, tuleeko hän takaisin. 0
(Aš) nežinau, ar jis man paskambins. En ti-d-,--oi-taa-- -ä--mi-u---. E_ t_____ s________ h__ m_______ E- t-e-ä- s-i-t-a-o h-n m-n-l-e- -------------------------------- En tiedä, soittaako hän minulle. 0
Ar jis mane myli? Ra--sta-ko--n ------nu-? R____________ h__ m_____ R-k-s-a-k-h-n h-n m-n-a- ------------------------ Rakastaakohan hän minua? 0
Ar jis grįš? Tu---k-ha--h---t--as-n? T_________ h__ t_______ T-l-e-o-a- h-n t-k-s-n- ----------------------- Tuleekohan hän takasin? 0
Ar jis man paskambins? Soi-t--------hän --nu-le? S___________ h__ m_______ S-i-t-a-o-a- h-n m-n-l-e- ------------------------- Soittaakohan hän minulle? 0
Aš klausiu savęs, ar jis apie mane galvoja. Ky-yn-i-----än-- aj--t-lee-o-hä--minua. K____ i_________ a__________ h__ m_____ K-s-n i-s-l-ä-i- a-a-t-l-e-o h-n m-n-a- --------------------------------------- Kysyn itseltäni, ajatteleeko hän minua. 0
Aš klausiu savęs, ar jis turi kitą. Ky--n itsel--n-,-on-o---n-l-ä j--- to-ne-. K____ i_________ o___ h______ j___ t______ K-s-n i-s-l-ä-i- o-k- h-n-l-ä j-k- t-i-e-. ------------------------------------------ Kysyn itseltäni, onko hänellä joku toinen. 0
Aš klausiu savęs, ar jis nemeluoja. Ky-yn-i-s-lt-n-, v---ht-lee-- -än. K____ i_________ v___________ h___ K-s-n i-s-l-ä-i- v-l-h-e-e-k- h-n- ---------------------------------- Kysyn itseltäni, valehteleeko hän. 0
Ar jis apie mane galvoja? Aja--e--e--han-hä- minu-? A_____________ h__ m_____ A-a-t-l-e-o-a- h-n m-n-a- ------------------------- Ajatteleekohan hän minua? 0
Ar jis turi kitą? Onk-----h-n-l---j-ku-------? O______ h______ j___ t______ O-k-h-n h-n-l-ä j-k- t-i-e-? ---------------------------- Onkohan hänellä joku toinen? 0
Ar jis sako tiesą? Pu--u--------n --t-a? P_________ h__ t_____ P-h-u-o-a- h-n t-t-a- --------------------- Puhuukohan hän totta? 0
(Aš) abejoju, ar (aš) jam tikrai patinku. Mi---ep---e---pitää-ö ----mi-usta. M___ e_______ p______ h__ m_______ M-n- e-ä-l-n- p-t-ä-ö h-n m-n-s-a- ---------------------------------- Minä epäilen, pitääkö hän minusta. 0
(Aš) abejoju, ar jis man parašys. M-n--e--ile-, -i----tta-ko-hä- m-nu---. M___ e_______ k___________ h__ m_______ M-n- e-ä-l-n- k-r-o-t-a-k- h-n m-n-l-e- --------------------------------------- Minä epäilen, kirjoittaako hän minulle. 0
(Aš) abejoju, ar jis mane ves. M-nä----ile-,-me-ee-ö h-n k-nssa---nai----in. M___ e_______ m______ h__ k_______ n_________ M-n- e-ä-l-n- m-n-e-ö h-n k-n-s-n- n-i-i-i-n- --------------------------------------------- Minä epäilen, meneekö hän kanssani naimisiin. 0
Ar tikrai aš jam patinku? Pitä--ö-ä--hä--m----ta-tod--l-? P_________ h__ m______ t_______ P-t-ä-ö-ä- h-n m-n-s-a t-d-l-a- ------------------------------- Pitääköhän hän minusta todella? 0
Ar jis man parašys? Ki--------k--an-hä- m---l-e? K______________ h__ m_______ K-r-o-t-a-k-h-n h-n m-n-l-e- ---------------------------- Kirjoittaakohan hän minulle? 0
Ar jis mane ves? Mene----än-h-n----s-an- -----si-n? M_________ h__ k_______ n_________ M-n-e-ö-ä- h-n k-n-s-n- n-i-i-i-n- ---------------------------------- Meneeköhän hän kanssani naimisiin? 0

Kaip smegenys išmoksta gramatikos?

Gimtosios kalbos pradedame mokytis dar kūdikystėje. Tai nutinka savaime. Mes to nepastebime. Tačiau mūsų smegenys sugeba labai daug išmokti. Pavyzdžiui, mokydamosios gramatikos, smegenys turi daug dirbti. Kasdien jos girdi naujus dalykus. Nuolatos patiria naujus stimulus. Tačiau smegenys negali kiekvieno stimulo apdoroti atskirai. Jos turi veikti ekonomiškai. Todėl jos kreipia dėmesį į reguliarumą. Smegenys prisimena tai, ką dažnai girdi. Jos užfiksuoja, kaip dažnai kas nors pasikartoja. Vėliau iš tų pavyzdžių jos suformuoja gramatinę taisyklę. Vaikai žino, kada sakinys būna taisyklingas, o kada ne. Tačiau jie nežino, kodėl. Jų smegenys žino taisykles nors jų ir nesimokė. Suaugusieji kalbų mokosi kitaip. Jie jau žino savo gimtosios kalbos struktūras. Jos tampa pagrindu naujos gramatikos taisyklėms. Tačiau tam, kad išmoktų, suaugusiesiems tenka mokytis. Kai smegenys išmoksta gramatikos, ji įgauna fiksuotą sistemą. Tai, pavyzdžiui, pastebima su daiktavardžiais ir veiksmažodžiais. Jie saugomi skirtingose smegenų srityse. Juos apdorojant aktyvuojamos skirtingos smegenų sritys. Paprastos taisyklės išmokstamos kitaip nei sudėtingos. Esant sudėtingoms taisyklėms, veikia daugiau smegenų sričių. Kaip būtent smegenys išmoksta gramatikos, kol kas nebuvo ištirta. Tačiau mes žinome, kad teoriškai jos gali išmokti kiekvieną gramatikos taisyklę...