Pasikalbėjimų knygelė

lt Šalutiniai sakiniai su ar   »   sk Vedľajšie vety s či

93 [devyniasdešimt trys]

Šalutiniai sakiniai su ar

Šalutiniai sakiniai su ar

93 [deväťdesiattri]

Vedľajšie vety s či

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovakų Žaisti Daugiau
(Aš) nežinau, ar jis mane myli. Ne--e-- č- m- ---i. N______ č_ m_ ľ____ N-v-e-, č- m- ľ-b-. ------------------- Neviem, či ma ľúbi. 0
(Aš) nežinau, ar jis grįš. Nevie----- -a v-áti. N______ č_ s_ v_____ N-v-e-, č- s- v-á-i- -------------------- Neviem, či sa vráti. 0
(Aš) nežinau, ar jis man paskambins. Ne-iem--č---- -av-lá. N______ č_ m_ z______ N-v-e-, č- m- z-v-l-. --------------------- Neviem, či mi zavolá. 0
Ar jis mane myli? Č- -a----ec ľ-b-? Č_ m_ v____ ľ____ Č- m- v-b-c ľ-b-? ----------------- Či ma vôbec ľúbi? 0
Ar jis grįš? Č- sa-v-be- -r-t-? Č_ s_ v____ v_____ Č- s- v-b-c v-á-i- ------------------ Či sa vôbec vráti? 0
Ar jis man paskambins? Č---i--ôbec-zav--á? Č_ m_ v____ z______ Č- m- v-b-c z-v-l-? ------------------- Či mi vôbec zavolá? 0
Aš klausiu savęs, ar jis apie mane galvoja. P--am-s-- či -a--ň- ---lí. P____ s__ č_ n_ m__ m_____ P-t-m s-, č- n- m-a m-s-í- -------------------------- Pýtam sa, či na mňa myslí. 0
Aš klausiu savęs, ar jis turi kitą. P-ta--s----i m--nejak- d---ú. P____ s__ č_ m_ n_____ d_____ P-t-m s-, č- m- n-j-k- d-u-ú- ----------------------------- Pýtam sa, či má nejakú druhú. 0
Aš klausiu savęs, ar jis nemeluoja. P---m-s-, č- -l-m-. P____ s__ č_ k_____ P-t-m s-, č- k-a-e- ------------------- Pýtam sa, či klame. 0
Ar jis apie mane galvoja? Č---en -------myslí? Č_ l__ n_ m__ m_____ Č- l-n n- m-a m-s-í- -------------------- Či len na mňa myslí? 0
Ar jis turi kitą? Č----- n--- n--akú ----ú? Č_ l__ n___ n_____ d_____ Č- l-n n-m- n-j-k- d-u-ú- ------------------------- Či len nemá nejakú druhú? 0
Ar jis sako tiesą? Či -e- h-v------a-du? Č_ l__ h_____ p______ Č- l-n h-v-r- p-a-d-? --------------------- Či len hovorí pravdu? 0
(Aš) abejoju, ar (aš) jam tikrai patinku. P-c--b-je--o -o----- -a-má sk-t-č-----d. P_________ o t___ č_ m_ m_ s_______ r___ P-c-y-u-e- o t-m- č- m- m- s-u-o-n- r-d- ---------------------------------------- Pochybujem o tom, či ma má skutočne rád. 0
(Aš) abejoju, ar jis man parašys. Po--yb--e- - t----č- -i-n--í--. P_________ o t___ č_ m_ n______ P-c-y-u-e- o t-m- č- m- n-p-š-. ------------------------------- Pochybujem o tom, či mi napíše. 0
(Aš) abejoju, ar jis mane ves. Pochy----- - to-, ----a-s----ou--ž-ní. P_________ o t___ č_ s_ s_ m___ o_____ P-c-y-u-e- o t-m- č- s- s- m-o- o-e-í- -------------------------------------- Pochybujem o tom, či sa so mnou ožení. 0
Ar tikrai aš jam patinku? Ć--m--m- l-n-----aj--ád? Ć_ m_ m_ l__ n_____ r___ Ć- m- m- l-n n-o-a- r-d- ------------------------ Ći ma má len naozaj rád? 0
Ar jis man parašys? Č- m- le----píš-? Č_ m_ l__ n______ Č- m- l-n n-p-š-? ----------------- Či mi len napíše? 0
Ar jis mane ves? Č- -- --- so mnou ož--í? Č_ s_ l__ s_ m___ o_____ Č- s- l-n s- m-o- o-e-í- ------------------------ Či sa len so mnou ožení? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + slovakų (1-100) MP3 slovakų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta gramatikos?

Gimtosios kalbos pradedame mokytis dar kūdikystėje. Tai nutinka savaime. Mes to nepastebime. Tačiau mūsų smegenys sugeba labai daug išmokti. Pavyzdžiui, mokydamosios gramatikos, smegenys turi daug dirbti. Kasdien jos girdi naujus dalykus. Nuolatos patiria naujus stimulus. Tačiau smegenys negali kiekvieno stimulo apdoroti atskirai. Jos turi veikti ekonomiškai. Todėl jos kreipia dėmesį į reguliarumą. Smegenys prisimena tai, ką dažnai girdi. Jos užfiksuoja, kaip dažnai kas nors pasikartoja. Vėliau iš tų pavyzdžių jos suformuoja gramatinę taisyklę. Vaikai žino, kada sakinys būna taisyklingas, o kada ne. Tačiau jie nežino, kodėl. Jų smegenys žino taisykles nors jų ir nesimokė. Suaugusieji kalbų mokosi kitaip. Jie jau žino savo gimtosios kalbos struktūras. Jos tampa pagrindu naujos gramatikos taisyklėms. Tačiau tam, kad išmoktų, suaugusiesiems tenka mokytis. Kai smegenys išmoksta gramatikos, ji įgauna fiksuotą sistemą. Tai, pavyzdžiui, pastebima su daiktavardžiais ir veiksmažodžiais. Jie saugomi skirtingose smegenų srityse. Juos apdorojant aktyvuojamos skirtingos smegenų sritys. Paprastos taisyklės išmokstamos kitaip nei sudėtingos. Esant sudėtingoms taisyklėms, veikia daugiau smegenų sričių. Kaip būtent smegenys išmoksta gramatikos, kol kas nebuvo ištirta. Tačiau mes žinome, kad teoriškai jos gali išmokti kiekvieną gramatikos taisyklę...