Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 2   »   da Konjunktioner 2

95 [devyniasdešimt penki]

Jungtukai 2

Jungtukai 2

95 [femoghalvfems]

Konjunktioner 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
Nuo kada ji nebedirba? H-ornå- --l-t--un -p-me- at arb-jde? H______ h____ h__ o_ m__ a_ a_______ H-o-n-r h-l-t h-n o- m-d a- a-b-j-e- ------------------------------------ Hvornår holdt hun op med at arbejde? 0
Nuo savo vestuvių? Eft-r---r-- b-yll-p? E____ d____ b_______ E-t-r d-r-s b-y-l-p- -------------------- Efter deres bryllup? 0
Ji nebedirba nuo tada, kai ištekėjo. Ja, -----o-----p -ed a- a--ejd-, da -u- ------i--. J__ h__ h____ o_ m__ a_ a_______ d_ h__ b___ g____ J-, h-n h-l-t o- m-d a- a-b-j-e- d- h-n b-e- g-f-. -------------------------------------------------- Ja, hun holdt op med at arbejde, da hun blev gift. 0
Nuo to, kai ištekėjo, ji nebedirba. E-t-r h-n bl-v-gift,-h-r --n -kk--arb--d-t. E____ h__ b___ g____ h__ h__ i___ a________ E-t-r h-n b-e- g-f-, h-r h-n i-k- a-b-j-e-. ------------------------------------------- Efter hun blev gift, har hun ikke arbejdet. 0
Nuo tada, kai jie vienas kitą pažįsta, jie yra laimingi. F-a de-m---e-h--an-e---ha--d- v---t l--k---ge. F__ d_ m____ h________ h__ d_ v____ l_________ F-a d- m-d-e h-n-n-e-, h-r d- v-r-t l-k-e-i-e- ---------------------------------------------- Fra de mødte hinanden, har de været lykkelige. 0
Nuo tada, kai jie turi vaikų, išena jie tik retkarčiais. Eft-- -e --r få-- b--n--går-de --ælden- -d. E____ d_ h__ f___ b____ g__ d_ s_______ u__ E-t-r d- h-r f-e- b-r-, g-r d- s-æ-d-n- u-. ------------------------------------------- Efter de har fået børn, går de sjældent ud. 0
Kada ji skambins? H-o-------l-r--un ---e-ef-nen? H______ t____ h__ i t_________ H-o-n-r t-l-r h-n i t-l-f-n-n- ------------------------------ Hvornår taler hun i telefonen? 0
Kelionės metu? U---r-k-r-l-n? U____ k_______ U-d-r k-r-l-n- -------------- Under kørslen? 0
Taip, kai važiuos / važiuodama automobiliu. Ja--m-n- --- kø-er ---. J__ m___ h__ k____ b___ J-, m-n- h-n k-r-r b-l- ----------------------- Ja, mens hun kører bil. 0
Ji skambins, kai važiuos / važiuodama automobiliu. H---tal---i--elefon- -ens h-- -ører bil. H__ t____ i t_______ m___ h__ k____ b___ H-n t-l-r i t-l-f-n- m-n- h-n k-r-r b-l- ---------------------------------------- Hun taler i telefon, mens hun kører bil. 0
Ji žiūri televizorių lygindama /, kai lygina. H-n-s---f-er---n,-m-ns hu---t-y---. H__ s__ f________ m___ h__ s_______ H-n s-r f-e-n-y-, m-n- h-n s-r-g-r- ----------------------------------- Hun ser fjernsyn, mens hun stryger. 0
Ruošdama pamokas, ji klausosi muzikos. H-n--yt--r t-l-m--ik--m-n--hu--la--- si-e-l--t--r. H__ l_____ t__ m_____ m___ h__ l____ s___ l_______ H-n l-t-e- t-l m-s-k- m-n- h-n l-v-r s-n- l-k-i-r- -------------------------------------------------- Hun lytter til musik, mens hun laver sine lektier. 0
(Aš) nieko nematau, kai / jei neturiu akinių. J-g--an -k-- s- ----t, -år j---ik-e-h-r --il-er p-. J__ k__ i___ s_ n_____ n__ j__ i___ h__ b______ p__ J-g k-n i-k- s- n-g-t- n-r j-g i-k- h-r b-i-l-r p-. --------------------------------------------------- Jeg kan ikke se noget, når jeg ikke har briller på. 0
(Aš) nieko nesuprantu, kai / jei taip garsiai groja muzika. Jeg--o--t-----gent-n-,--å--m--ik-e- e- så h-j. J__ f______ i_________ n__ m_______ e_ s_ h___ J-g f-r-t-r i-g-n-i-g- n-r m-s-k-e- e- s- h-j- ---------------------------------------------- Jeg forstår ingenting, når musikken er så høj. 0
(Aš) nieko neužuodžiu, kai / jei / turiu slogą / sloguoju. Je----- --k----g-e no-e-- n-----g-e- ---køl-t. J__ k__ i___ l____ n_____ n__ j__ e_ f________ J-g k-n i-k- l-g-e n-g-t- n-r j-g e- f-r-ø-e-. ---------------------------------------------- Jeg kan ikke lugte noget, når jeg er forkølet. 0
(Mes) važiuosime taksi, jei lis. V- -ag---e--ta--,----s -et--e-ne-. V_ t____ e_ t____ h___ d__ r______ V- t-g-r e- t-x-, h-i- d-t r-g-e-. ---------------------------------- Vi tager en taxa, hvis det regner. 0
(Mes) keliausime aplink pasaulį, jei laimėsime loterijoje. Vi --j-----er-e--rundt---vi---- -i--e--i--o-t-. V_ r_____ v_____ r_____ h___ v_ v_____ i l_____ V- r-j-e- v-r-e- r-n-t- h-i- v- v-n-e- i l-t-o- ----------------------------------------------- Vi rejser verden rundt, hvis vi vinder i lotto. 0
(Mes) pradėsim valgyti, jei jis greit nepareis. V- ---y--e--at --i--, ---s ha- i--e -n-rt kom-er. V_ b_______ a_ s_____ h___ h__ i___ s____ k______ V- b-g-n-e- a- s-i-e- h-i- h-n i-k- s-a-t k-m-e-. ------------------------------------------------- Vi begynder at spise, hvis han ikke snart kommer. 0

Europos Sąjungos kalbos

Šiandien Europos Sąjungai priklauso daugiau nei 25 šalys. Ateityje jų bus dar daugiau. Nauja šalis paprastai reiškia ir naują kalbą. Šiuo metu ES kalbama daugiau nei 20 skirtingų kalbų. Visos ES kalbos yra lygios. Jų įvairovė tiesiog stebinanti. Vis dėlto tai gali kelti problemų. Skeptikai mano, kad tokia kalbų įvairovė tampa ES kliūtimi. Ji trukdo efektyviam bendradarbiavimui. Todėl daugelis mano, kad reiktų vienos bendros kalbos. Visos šalys turėtų mokėti bendrauti ta kalba. Tačiau tai nėra lengva. Jokia kalba negali būti paskelbta viena oficialia kalba. Kitos šalys jaustųsi nuskriaustos. O Europoje nėra vienos visiškai neutralios kalbos... Tokia dirbtinė kalba kaip esperanto irgi nepadėtų. Kadangi kalboje visada atsispindi šalies kultūra. O jokia šalis nenorės atsisakyti kalbos. Kalboje išsaugoma dalis identiteto. Kalbos politika yra svarbi ES politikos dalis. Netgi egzistuoja už daugiakalbystę atsakingas komisijos narys. ES turi daugiausiai vertėjų visame pasaulyje. Apie 3500 žmonių dirba tam, kad būtų įmanomos ES sutartys. Nepaisant to, ne visi dokumentai ir ne visada gali būti išversti. Tai užimtų pernelyg daug laiko ir kainuotų per daug pinigų. Daugelis dokumentų yra verčiami tik į kelias kalbas. Kalbų gausa yra vienas didžiausių ES iššūkių. Europa turėtų būti vieninga neprarasdama daugybės savo identitetų!