Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 4   »   et Sidesõnad 4

97 [devyniasdešimt septyni]

Jungtukai 4

Jungtukai 4

97 [üheksakümmend seitse]

Sidesõnad 4

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
Jis užmigo, nors televizorius buvo įjungtas. Ta--äi-m-ga-a,-k-ig- t--e--s-t-----. T_ j__ m______ k____ t______ t______ T- j-i m-g-m-, k-i-i t-l-k-s t-ö-a-. ------------------------------------ Ta jäi magama, kuigi telekas töötas. 0
Jis dar pasiliko, nors jau buvo vėlu. T- -ä--v--l,-kuig- -ub---l--h----. T_ j__ v____ k____ j___ o__ h_____ T- j-i v-e-, k-i-i j-b- o-i h-l-a- ---------------------------------- Ta jäi veel, kuigi juba oli hilja. 0
Jis neatėjo, nors mes buvome susitarę. T---- -u----, -uigi -e-le-p-sime -oht-m--- -o-ku. T_ e_ t______ k____ m_ l________ k________ k_____ T- e- t-l-u-, k-i-i m- l-p-i-i-e k-h-u-i-e k-k-u- ------------------------------------------------- Ta ei tulnud, kuigi me leppisime kohtumise kokku. 0
Televizorius buvo įjungtas, nežiūrint / nepaisant to jis užmigo. Te---a--t--ta----e-l--- vaa-am--- -ä- ----agam-. T______ t______ S______ v________ j__ t_ m______ T-l-k-s t-ö-a-. S-l-e-e v-a-a-a-a j-i t- m-g-m-. ------------------------------------------------ Telekas töötas. Sellele vaatamata jäi ta magama. 0
Jau buvo vėlu, nežiūrint / nepaisant to jis dar pasiliko. Oli --ba -il--. Se----e-vaa-a--ta-jäi-t- -e--. O__ j___ h_____ S______ v________ j__ t_ v____ O-i j-b- h-l-a- S-l-e-e v-a-a-a-a j-i t- v-e-. ---------------------------------------------- Oli juba hilja. Sellele vaatamata jäi ta veel. 0
(Mes) buvome susitarę, nežiūrint / nepaisant to jis neatėjo. M- l----s-me ---t-mi-- --kku-----l--- v-a--mata-ta -- --l--d. M_ l________ k________ k_____ S______ v________ t_ e_ t______ M- l-p-i-i-e k-h-u-i-e k-k-u- S-l-e-e v-a-a-a-a t- e- t-l-u-. ------------------------------------------------------------- Me leppisime kohtumise kokku. Sellele vaatamata ta ei tulnud. 0
Nors jis neturi vairuotojo pažymėjimo, vairuoja automobilį. Eh-k---al----o-e j-h-lu-----õi-ab -a------a. E____ t__ e_ o__ j________ s_____ t_ a______ E-k-i t-l e- o-e j-h-l-b-, s-i-a- t- a-t-g-. -------------------------------------------- Ehkki tal ei ole juhiluba, sõidab ta autoga. 0
Nors gatvė yra slidi, jis važiuoja greitai. Eh-k- t---- -n lib-- sõ---b ta ki-re---. E____ t____ o_ l____ s_____ t_ k________ E-k-i t-n-v o- l-b-, s-i-a- t- k-i-e-t-. ---------------------------------------- Ehkki tänav on libe, sõidab ta kiiresti. 0
Nors jis yra girtas, važiuoja dviračiu. Eh-k---a-on------s- -õ-----t--rat-ag-. E____ t_ o_ p______ s_____ t_ r_______ E-k-i t- o- p-r-u-, s-i-a- t- r-t-a-a- -------------------------------------- Ehkki ta on purjus, sõidab ta rattaga. 0
Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, nežiūrint / nepaisant to jis vairuoja automobilį. Tal -- o-e------u-a. Se-lel--vaa-a-a-a s--da--t- -----a. T__ e_ o__ j________ S______ v________ s_____ t_ a______ T-l e- o-e j-h-l-b-. S-l-e-e v-a-a-a-a s-i-a- t- a-t-g-. -------------------------------------------------------- Tal ei ole juhiluba. Sellele vaatamata sõidab ta autoga. 0
Gatvė (yra) slidi, nežiūrint / nepaisant to jis važiuoja greitai. T--av--n -ib---Se--e-- -aa-a--ta-sõidab t---i- k-ire--i. T____ o_ l____ S______ v________ s_____ t_ n__ k________ T-n-v o- l-b-. S-l-e-e v-a-a-a-a s-i-a- t- n-i k-i-e-t-. -------------------------------------------------------- Tänav on libe. Sellele vaatamata sõidab ta nii kiiresti. 0
Jis (yra) girtas, nežiūrint / nepaisant to jis važiuoja dviračiu. Ta ------j--. S---el- ---tamat--s-i-ab -- ra----a. T_ o_ p______ S______ v________ s_____ t_ r_______ T- o- p-r-u-. S-l-e-e v-a-a-a-a s-i-a- t- r-t-a-a- -------------------------------------------------- Ta on purjus. Sellele vaatamata sõidab ta rattaga. 0
Ji neranda darbo, nors turi diplomą. T- -i---i- --ö---ta- k-ig- ta -n ---inud. T_ e_ l___ t________ k____ t_ o_ õ_______ T- e- l-i- t-ö-o-t-, k-i-i t- o- õ-p-n-d- ----------------------------------------- Ta ei leia töökohta, kuigi ta on õppinud. 0
Ji neina pas gydytoją, nors jai skauda. T--e- l--- a-st- juu-d---ku-g- ta-----val--. T_ e_ l___ a____ j______ k____ t__ o_ v_____ T- e- l-h- a-s-i j-u-d-, k-i-i t-l o- v-l-d- -------------------------------------------- Ta ei lähe arsti juurde, kuigi tal on valud. 0
Ji perka automobilį, nors neturi pinigų. Ta---ta----to,-kui-i-tal -i -----ah-. T_ o____ a____ k____ t__ e_ o__ r____ T- o-t-b a-t-, k-i-i t-l e- o-e r-h-. ------------------------------------- Ta ostab auto, kuigi tal ei ole raha. 0
Ji turi diplomą, nežiūrint / nepaisant to ji neranda darbo. T- on ----nu-.---l-e-----atam-t--e- le-a--- tööko--a. T_ o_ õ_______ S______ v________ e_ l___ t_ t________ T- o- õ-p-n-d- S-l-e-e v-a-a-a-a e- l-i- t- t-ö-o-t-. ----------------------------------------------------- Ta on õppinud. Sellele vaatamata ei leia ta töökohta. 0
Jai skauda, nežiūrint / nepaisant to ji neina pas gydytoją. T-l--- v--u-. Se---le---------- ei --h- ta --s-i j----e. T__ o_ v_____ S______ v________ e_ l___ t_ a____ j______ T-l o- v-l-d- S-l-e-e v-a-a-a-a e- l-h- t- a-s-i j-u-d-. -------------------------------------------------------- Tal on valud. Sellele vaatamata ei lähe ta arsti juurde. 0
Ji neturi pinigų, nežiūrint / nepaisant to ji perka automobilį. T---ei-ol--r-ha---e----- ----a-a-a-os-a- ta-a---. T__ e_ o__ r____ S______ v________ o____ t_ a____ T-l e- o-e r-h-. S-l-e-e v-a-a-a-a o-t-b t- a-t-. ------------------------------------------------- Tal ei ole raha. Sellele vaatamata ostab ta auto. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + estų (1-100) MP3 estų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Jaunuoliai mokosi kitaip nei suaugusieji

Vaikai kalbų išmoksta gana greitai. Suaugusiems paprastai prireikia daugiau laiko. Tačiau vaikai kalbą išmoksta ne geriau nei suaugusieji. Jie tiesiog kitaip mokosi. Mokantis kalbos smegenys turi išties daug pasiekti. Jos turi vienu metu išmokti daug dalykų. Kai žmogus mokosi kalbos, nepakanka apie tai tik galvoti. Jis taip pat turi išmokti juos tarti. Tam kalbos padargai turi išmokti naujų judesių. Smegenys taip pat turi išmokti reaguoti į naujas situacijas. Kalbėti užsienio kalba yra nelengva. Suaugusieji kalbų įvairiais gyvenimo laikotarpiais mokosi skirtingai. Būdami 20-ies, 30-ies, žmonės vis dar turi mokymosi rutiną. Mokykla ir mokslai dar ne tokioj tolimoj praeity. Todėl smegenys yra gerai ištreniruotos. Tuomet kalbos galima išmokti gana gerai. Keturiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai jau ir taip yra nemažai išmokę. Jų smegenims naudinga toji patirtis. Jos gali sujungti naujas žinias su senomis. Tokiame amžiuje geriausia išmokstama to, ką jau pažįstame. Pavyzdžiui, tų kalbų, kurios yra panašios į tas, kurias mokame. Esant 60-ies ir 70-ies metų amžiui, paprastai turima daug laiko. Tie žmonės gali dažnai praktikuotis. Tai ypač svarbu mokantis kalbų. Vyresni žmonės ypač gerai išmoksta užsienio kalbos rašybos. Sėkmingai mokytis galima kiekviename amžiuje. Ir po brandos periodo smegenys tebegali kurti naujas nervų ląsteles. Ir smegenims tai patinka...