Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 4   »   nn Konjunksjonar 4

97 [devyniasdešimt septyni]

Jungtukai 4

Jungtukai 4

97 [nittisju / sju og nitti]

Konjunksjonar 4

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Jis užmigo, nors televizorius buvo įjungtas. H-n-s-vn--sj-lv--m----n-st- --. H__ s____ s____ o_ T___ s__ p__ H-n s-v-a s-ø-v o- T-e- s-o p-. ------------------------------- Han sovna sjølv om TVen sto på. 0
Jis dar pasiliko, nors jau buvo vėlu. Han va-t v-----e -- -tu-d- s-ølv ------ va---e--t. H__ v___ v______ e_ s_____ s____ o_ d__ v__ s_____ H-n v-r- v-r-n-e e- s-u-d- s-ø-v o- d-t v-r s-i-t- -------------------------------------------------- Han vart verande ei stund, sjølv om det var seint. 0
Jis neatėjo, nors mes buvome susitarę. H-n---- i-k--, --øl- om ---hadd- e- ---ale. H__ k__ i_____ s____ o_ v_ h____ e_ a______ H-n k-m i-k-e- s-ø-v o- v- h-d-e e- a-t-l-. ------------------------------------------- Han kom ikkje, sjølv om vi hadde ei avtale. 0
Televizorius buvo įjungtas, nežiūrint / nepaisant to jis užmigo. T-e- sto -å,--en han---vn- ---e-el. T___ s__ p__ m__ h__ s____ l_______ T-e- s-o p-, m-n h-n s-v-a l-k-v-l- ----------------------------------- TVen sto på, men han sovna likevel. 0
Jau buvo vėlu, nežiūrint / nepaisant to jis dar pasiliko. Det var s-i--- m---han------v--an---l-ke-e-. D__ v__ s_____ m__ h__ v___ v______ l_______ D-t v-r s-i-t- m-n h-n v-r- v-r-n-e l-k-v-l- -------------------------------------------- Det var seint, men han vart verande likevel. 0
(Mes) buvome susitarę, nežiūrint / nepaisant to jis neatėjo. V--h---e ei--vta-e,------an-k-- --k-e-l--ev-l. V_ h____ e_ a______ m__ h__ k__ i____ l_______ V- h-d-e e- a-t-l-, m-n h-n k-m i-k-e l-k-v-l- ---------------------------------------------- Vi hadde ei avtale, men han kom ikkje likevel. 0
Nors jis neturi vairuotojo pažymėjimo, vairuoja automobilį. Han køy--- -i- s--lv-o- --- ----e -a---øra-k---. H__ k_____ b__ s____ o_ h__ i____ h__ f_________ H-n k-y-e- b-l s-ø-v o- h-n i-k-e h-r f-r-r-o-t- ------------------------------------------------ Han køyrer bil sjølv om han ikkje har førarkort. 0
Nors gatvė yra slidi, jis važiuoja greitai. Sjø-v -m ve-e- -r -latt, k---er-ha--f--t. S____ o_ v____ e_ g_____ k_____ h__ f____ S-ø-v o- v-g-n e- g-a-t- k-y-e- h-n f-r-. ----------------------------------------- Sjølv om vegen er glatt, køyrer han fort. 0
Nors jis yra girtas, važiuoja dviračiu. Sj-lv-o--han-e- f-l-- ---l-r --n. S____ o_ h__ e_ f____ s_____ h___ S-ø-v o- h-n e- f-l-, s-k-a- h-n- --------------------------------- Sjølv om han er full, syklar han. 0
Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, nežiūrint / nepaisant to jis vairuoja automobilį. H-- --r-i-k---f--ar-or-. -i-eve- kø--e---an-b-l. H__ h__ i____ f_________ L______ k_____ h__ b___ H-n h-r i-k-e f-r-r-o-t- L-k-v-l k-y-e- h-n b-l- ------------------------------------------------ Han har ikkje førarkort. Likevel køyrer han bil. 0
Gatvė (yra) slidi, nežiūrint / nepaisant to jis važiuoja greitai. V-ge- er--la-t.--i-e-el ----er han-f-r-f---. V____ e_ g_____ L______ k_____ h__ f__ f____ V-g-n e- g-a-t- L-k-v-l k-y-e- h-n f-r f-r-. -------------------------------------------- Vegen er glatt. Likevel køyrer han for fort. 0
Jis (yra) girtas, nežiūrint / nepaisant to jis važiuoja dviračiu. H-n-e- fu-l.-L--e-e- sy---- -an. H__ e_ f____ L______ s_____ h___ H-n e- f-l-. L-k-v-l s-k-a- h-n- -------------------------------- Han er full. Likevel syklar han. 0
Ji neranda darbo, nors turi diplomą. Ho --nn-----e-a--e--,-s--lv--m-ho---r s-u--rt. H_ f___ i____ a______ s____ o_ h_ h__ s_______ H- f-n- i-k-e a-b-i-, s-ø-v o- h- h-r s-u-e-t- ---------------------------------------------- Ho finn ikkje arbeid, sjølv om ho har studert. 0
Ji neina pas gydytoją, nors jai skauda. H- --r --kj- --l--e--n, -jøl- -m -- h-r--o-dt. H_ g__ i____ t__ l_____ s____ o_ h_ h__ v_____ H- g-r i-k-e t-l l-g-n- s-ø-v o- h- h-r v-n-t- ---------------------------------------------- Ho går ikkje til legen, sjølv om ho har vondt. 0
Ji perka automobilį, nors neturi pinigų. Ho --øper bi-,-sj-lv-o---- ---je--a--pe-g--. H_ k_____ b___ s____ o_ h_ i____ h__ p______ H- k-ø-e- b-l- s-ø-v o- h- i-k-e h-r p-n-a-. -------------------------------------------- Ho kjøper bil, sjølv om ho ikkje har pengar. 0
Ji turi diplomą, nežiūrint / nepaisant to ji neranda darbo. H- -a--stud---- Likeve- --nn -- ----- a---id. H_ h__ s_______ L______ f___ h_ i____ a______ H- h-r s-u-e-t- L-k-v-l f-n- h- i-k-e a-b-i-. --------------------------------------------- Ho har studert. Likevel finn ho ikkje arbeid. 0
Jai skauda, nežiūrint / nepaisant to ji neina pas gydytoją. H--ha--v-n-t. Lik---- ----ho--k--e--il l--e-. H_ h__ v_____ L______ g__ h_ i____ t__ l_____ H- h-r v-n-t- L-k-v-l g-r h- i-k-e t-l l-g-n- --------------------------------------------- Ho har vondt. Likevel går ho ikkje til legen. 0
Ji neturi pinigų, nežiūrint / nepaisant to ji perka automobilį. H---ar----j----ng--. --k-v-l k-ø-er h- --l. H_ h__ i____ p______ L______ k_____ h_ b___ H- h-r i-k-e p-n-a-. L-k-v-l k-ø-e- h- b-l- ------------------------------------------- Ho har ikkje pengar. Likevel kjøper ho bil. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + nynorskas (1-100) MP3 nynorskas (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Jaunuoliai mokosi kitaip nei suaugusieji

Vaikai kalbų išmoksta gana greitai. Suaugusiems paprastai prireikia daugiau laiko. Tačiau vaikai kalbą išmoksta ne geriau nei suaugusieji. Jie tiesiog kitaip mokosi. Mokantis kalbos smegenys turi išties daug pasiekti. Jos turi vienu metu išmokti daug dalykų. Kai žmogus mokosi kalbos, nepakanka apie tai tik galvoti. Jis taip pat turi išmokti juos tarti. Tam kalbos padargai turi išmokti naujų judesių. Smegenys taip pat turi išmokti reaguoti į naujas situacijas. Kalbėti užsienio kalba yra nelengva. Suaugusieji kalbų įvairiais gyvenimo laikotarpiais mokosi skirtingai. Būdami 20-ies, 30-ies, žmonės vis dar turi mokymosi rutiną. Mokykla ir mokslai dar ne tokioj tolimoj praeity. Todėl smegenys yra gerai ištreniruotos. Tuomet kalbos galima išmokti gana gerai. Keturiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai jau ir taip yra nemažai išmokę. Jų smegenims naudinga toji patirtis. Jos gali sujungti naujas žinias su senomis. Tokiame amžiuje geriausia išmokstama to, ką jau pažįstame. Pavyzdžiui, tų kalbų, kurios yra panašios į tas, kurias mokame. Esant 60-ies ir 70-ies metų amžiui, paprastai turima daug laiko. Tie žmonės gali dažnai praktikuotis. Tai ypač svarbu mokantis kalbų. Vyresni žmonės ypač gerai išmoksta užsienio kalbos rašybos. Sėkmingai mokytis galima kiekviename amžiuje. Ir po brandos periodo smegenys tebegali kurti naujas nervų ląsteles. Ir smegenims tai patinka...