Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   da Adverbier

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [hundrede]

Adverbier

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada noge--inde – --drig n_________ – a_____ n-g-n-i-d- – a-d-i- ------------------- nogensinde – aldrig 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? H-r--- -o--n-i-de-væ----i B-r-in? H__ d_ n_________ v____ i B______ H-r d- n-g-n-i-d- v-r-t i B-r-i-? --------------------------------- Har du nogensinde været i Berlin? 0
Ne, dar niekada. Ne---al----. N___ a______ N-j- a-d-i-. ------------ Nej, aldrig. 0
kas nors — niekas no-e--–---gen n____ – i____ n-g-n – i-g-n ------------- nogen – ingen 0
Ar čia ką nors pažįstate? K---er d---o-en -e-? K_____ d_ n____ h___ K-n-e- d- n-g-n h-r- -------------------- Kender du nogen her? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. Nej,-jeg--e---- i--e-. N___ j__ k_____ i_____ N-j- j-g k-n-e- i-g-n- ---------------------- Nej, jeg kender ingen. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau endnu –------m-re e____ – i___ m___ e-d-u – i-k- m-r- ----------------- endnu – ikke mere 0
Ar dar ilgai būsite čia? Bl--e---u-----længe--n-n-? B_____ d_ h__ l____ e_____ B-i-e- d- h-r l-n-e e-d-u- -------------------------- Bliver du her længe endnu? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. N--- --g-b---e--h---ikke m--et --nge-e. N___ j__ b_____ h__ i___ m____ l_______ N-j- j-g b-i-e- h-r i-k- m-g-t l-n-e-e- --------------------------------------- Nej, jeg bliver her ikke meget længere. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau no--- m-r--– --ke-m--e n____ m___ – i___ m___ n-g-t m-r- – i-k- m-r- ---------------------- noget mere – ikke mere 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? V-- -- -a-e-no----me-e at------e? V__ d_ h___ n____ m___ a_ d______ V-l d- h-v- n-g-t m-r- a- d-i-k-? --------------------------------- Vil du have noget mere at drikke? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. N-j-t------g -i- ikke-h-v------. N__ t___ j__ v__ i___ h___ m____ N-j t-k- j-g v-l i-k- h-v- m-r-. -------------------------------- Nej tak, jeg vil ikke have mere. 0
jau ką / ko nors — dar nieko all--ede---get – ik-- nog-t---d-u a_______ n____ – i___ n____ e____ a-l-r-d- n-g-t – i-k- n-g-t e-d-u --------------------------------- allerede noget – ikke noget endnu 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? H-- du-a--e-e-- s-i-----get? H__ d_ a_______ s____ n_____ H-r d- a-l-r-d- s-i-t n-g-t- ---------------------------- Har du allerede spist noget? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. N-j- -e--h-- i--e----st--o----endn-. N___ j__ h__ i___ s____ n____ e_____ N-j- j-g h-r i-k- s-i-t n-g-t e-d-u- ------------------------------------ Nej, jeg har ikke spist noget endnu. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas fl-r----ik-e -l--e f____ – i___ f____ f-e-e – i-k- f-e-e ------------------ flere – ikke flere 0
Ar dar kas nori kavos? Er d-- -l--e- de--vil--ave-k----? E_ d__ f_____ d__ v__ h___ k_____ E- d-r f-e-e- d-r v-l h-v- k-f-e- --------------------------------- Er der flere, der vil have kaffe? 0
Ne, daugiau niekas. Ne-- -----fl-r-. N___ i___ f_____ N-j- i-k- f-e-e- ---------------- Nej, ikke flere. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + danų (1-100) MP3 danų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...