Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   hr Prilozi

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [sto]

Prilozi

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada ve- j-d-o- - --- -----a v__ j_____ – j__ n_____ v-ć j-d-o- – j-š n-k-d- ----------------------- već jednom – još nikada 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? J---e--i---ć jed--- bili-u Be-l-nu? J____ l_ v__ j_____ b___ u B_______ J-s-e l- v-ć j-d-o- b-l- u B-r-i-u- ----------------------------------- Jeste li već jednom bili u Berlinu? 0
Ne, dar niekada. Ne------ni--da. N__ j__ n______ N-, j-š n-k-d-. --------------- Ne, još nikada. 0
kas nors — niekas ne----–-n-tko n____ – n____ n-t-o – n-t-o ------------- netko – nitko 0
Ar čia ką nors pažįstate? Poz-a---- -i-ne--ga ov---? P________ l_ n_____ o_____ P-z-a-e-e l- n-k-g- o-d-e- -------------------------- Poznajete li nekoga ovdje? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. N-- ---po---j----i-o-a---dj-. N__ n_ p_______ n_____ o_____ N-, n- p-z-a-e- n-k-g- o-d-e- ----------------------------- Ne, ne poznajem nikoga ovdje. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau jo----n- vi-e j__ – n_ v___ j-š – n- v-š- ------------- još – ne više 0
Ar dar ilgai būsite čia? Ost--e----- -oš d-go-ov--e? O_______ l_ j__ d___ o_____ O-t-j-t- l- j-š d-g- o-d-e- --------------------------- Ostajete li još dugo ovdje? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. N-, ---osta--m-viš---ugo o--je. N__ n_ o______ v___ d___ o_____ N-, n- o-t-j-m v-š- d-g- o-d-e- ------------------------------- Ne, ne ostajem više dugo ovdje. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau j-š ------–--i--a-više j__ n____ – n____ v___ j-š n-š-o – n-š-a v-š- ---------------------- još nešto – ništa više 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Ž-li-e l- -o- n--t- p---ti? Ž_____ l_ j__ n____ p______ Ž-l-t- l- j-š n-š-o p-p-t-? --------------------------- Želite li još nešto popiti? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. N-, -----l-m-v-š--ni-t-. N__ n_ ž____ v___ n_____ N-, n- ž-l-m v-š- n-š-a- ------------------------ Ne, ne želim više ništa. 0
jau ką / ko nors — dar nieko v-ć-nešt- – još ništa v__ n____ – j__ n____ v-ć n-š-o – j-š n-š-a --------------------- već nešto – još ništa 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? J-s-- l- -eć--------eli? J____ l_ v__ n____ j____ J-s-e l- v-ć n-š-o j-l-? ------------------------ Jeste li već nešto jeli? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. Ne,---š --š-a-n--am -eo-/-je--. N__ j__ n____ n____ j__ / j____ N-, j-š n-š-a n-s-m j-o / j-l-. ------------------------------- Ne, još ništa nisam jeo / jela. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas još netk- –----- -it-o j__ n____ – v___ n____ j-š n-t-o – v-š- n-t-o ---------------------- još netko – više nitko 0
Ar dar kas nori kavos? Ž-l--li jo- n--k--k---? Ž___ l_ j__ n____ k____ Ž-l- l- j-š n-t-o k-v-? ----------------------- Želi li još netko kavu? 0
Ne, daugiau niekas. N-,-n---o---še. N__ n____ v____ N-, n-t-o v-š-. --------------- Ne, nitko više. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + kroatų (1-100) MP3 kroatų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...