Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   sv Adverb

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [hundra]

Adverb

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada någ-- --n- –--l-r-g n____ g___ – a_____ n-g-n g-n- – a-d-i- ------------------- någon gång – aldrig 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? Har -i-v---t i-Be-lin-nå--- ---g? H__ n_ v____ i B_____ n____ g____ H-r n- v-r-t i B-r-i- n-g-n g-n-? --------------------------------- Har ni varit i Berlin någon gång? 0
Ne, dar niekada. Ne----l-ri-. N___ a______ N-j- a-d-i-. ------------ Nej, aldrig. 0
kas nors — niekas nå-on – in--n n____ – i____ n-g-n – i-g-n ------------- någon – ingen 0
Ar čia ką nors pažįstate? K----r -----g-n----ågra h-r? K_____ n_ n____ / n____ h___ K-n-e- n- n-g-n / n-g-a h-r- ---------------------------- Känner ni någon / några här? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. Ne-, --- -ä-ner-in--n -a) h-r. N___ j__ k_____ i____ (__ h___ N-j- j-g k-n-e- i-g-n (-) h-r- ------------------------------ Nej, jag känner ingen (a) här. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau Ännu -än--- ---n-------re Ä___ l_____ – i___ l_____ Ä-n- l-n-r- – i-t- l-n-r- ------------------------- Ännu längre – inte längre 0
Ar dar ilgai būsite čia? S--n-a- -i--nnu -ä-g-e -är? S______ n_ ä___ l_____ h___ S-a-n-r n- ä-n- l-n-r- h-r- --------------------------- Stannar ni ännu längre här? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Nej,-j-g-st-n-a- ---- --ng-- h-r. N___ j__ s______ i___ l_____ h___ N-j- j-g s-a-n-r i-t- l-n-r- h-r- --------------------------------- Nej, jag stannar inte längre här. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau n-g----e- –-ing-- mer n____ m__ – i____ m__ n-g-t m-r – i-g-t m-r --------------------- något mer – inget mer 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Sku-le ---v--j--h--n-got--er-a-- drick-? S_____ n_ v____ h_ n____ m__ a__ d______ S-u-l- n- v-l-a h- n-g-t m-r a-t d-i-k-? ---------------------------------------- Skulle ni vilja ha något mer att dricka? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. N-j---ag ---l-e i--- vi-ja -- n--ot -e-. N___ j__ s_____ i___ v____ h_ n____ m___ N-j- j-g s-u-l- i-t- v-l-a h- n-g-t m-r- ---------------------------------------- Nej, jag skulle inte vilja ha något mer. 0
jau ką / ko nors — dar nieko reda--n-got --ä-nu in--t r____ n____ – ä___ i____ r-d-n n-g-t – ä-n- i-g-t ------------------------ redan något – ännu inget 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? Har-ni-r---- ä-i- --got? H__ n_ r____ ä___ n_____ H-r n- r-d-n ä-i- n-g-t- ------------------------ Har ni redan ätit något? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. N-----ag-har i------it ---ot-ä-. N___ j__ h__ i___ ä___ n____ ä__ N-j- j-g h-r i-t- ä-i- n-g-t ä-. -------------------------------- Nej, jag har inte ätit något än. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas n--on-----–---g-n -er n____ m__ – i____ m__ n-g-n m-r – i-g-n m-r --------------------- någon mer – ingen mer 0
Ar dar kas nori kavos? Sk-l---n-go- m---v-lja -a --ffe? S_____ n____ m__ v____ h_ k_____ S-u-l- n-g-n m-r v-l-a h- k-f-e- -------------------------------- Skulle någon mer vilja ha kaffe? 0
Ne, daugiau niekas. N-j- ---e- m--. N___ i____ m___ N-j- i-g-n m-r- --------------- Nej, ingen mer. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + švedų (1-100) MP3 švedų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...