Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   uk Прислівники

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [сто]

100 [sto]

Прислівники

Pryslivnyky

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada в-- --ин р---–-ще-ні-оли в__ о___ р__ – щ_ н_____ в-е о-и- р-з – щ- н-к-л- ------------------------ вже один раз – ще ніколи 0
Pry-liv--ky P__________ P-y-l-v-y-y ----------- Pryslivnyky
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? Ви в-- б-ли в--е--і-і? В_ в__ б___ в Б_______ В- в-е б-л- в Б-р-і-і- ---------------------- Ви вже були в Берліні? 0
P-y--i-n-ky P__________ P-y-l-v-y-y ----------- Pryslivnyky
Ne, dar niekada. Ні- щ- -і----. Н__ щ_ н______ Н-, щ- н-к-л-. -------------- Ні, ще ніколи. 0
vz-- ---- r-- ---h-he ----ly v___ o___ r__ – s____ n_____ v-h- o-y- r-z – s-c-e n-k-l- ---------------------------- vzhe odyn raz – shche nikoly
kas nors — niekas Хт---еб--ь----і-то Х_________ – н____ Х-о-н-б-д- – н-х-о ------------------ Хто-небудь – ніхто 0
v----o-y- r-- ---h--e-n-k-ly v___ o___ r__ – s____ n_____ v-h- o-y- r-z – s-c-e n-k-l- ---------------------------- vzhe odyn raz – shche nikoly
Ar čia ką nors pažįstate? Ви з-ає-е тут -о-о-н--у--? В_ з_____ т__ к___________ В- з-а-т- т-т к-г---е-у-ь- -------------------------- Ви знаєте тут кого-небудь? 0
vz-e-o-yn--a--– ---he --k--y v___ o___ r__ – s____ n_____ v-h- o-y- r-z – s-c-e n-k-l- ---------------------------- vzhe odyn raz – shche nikoly
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. Ні- я--- --аю--ут--і--го. Н__ я н_ з___ т__ н______ Н-, я н- з-а- т-т н-к-г-. ------------------------- Ні, я не знаю тут нікого. 0
V--vzh----l- --B---i--? V_ v___ b___ v B_______ V- v-h- b-l- v B-r-i-i- ----------------------- Vy vzhe buly v Berlini?
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau щ--- більше -і щ_ – б_____ н_ щ- – б-л-ш- н- -------------- ще – більше ні 0
V--vz-e b-l- v Ber--ni? V_ v___ b___ v B_______ V- v-h- b-l- v B-r-i-i- ----------------------- Vy vzhe buly v Berlini?
Ar dar ilgai būsite čia? В---ут ---на--вг------ш-є----? В_ т__ щ_ н______ з___________ В- т-т щ- н-д-в-о з-л-ш-є-е-я- ------------------------------ Ви тут ще надовго залишаєтеся? 0
Vy v-h------ v--erl---? V_ v___ b___ v B_______ V- v-h- b-l- v B-r-i-i- ----------------------- Vy vzhe buly v Berlini?
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Ні-------ишаю-я-----дов--. Н__ я з________ н_________ Н-, я з-л-ш-ю-я н-н-д-в-о- -------------------------- Ні, я залишаюся ненадовго. 0
Ni- s--he-nik-l-. N__ s____ n______ N-, s-c-e n-k-l-. ----------------- Ni, shche nikoly.
dar šiek tiek — nieko daugiau щ- щ--ь - б---ш- ----го щ_ щ___ – б_____ н_____ щ- щ-с- – б-л-ш- н-ч-г- ----------------------- ще щось – більше нічого 0
N-,-----e ni---y. N__ s____ n______ N-, s-c-e n-k-l-. ----------------- Ni, shche nikoly.
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Хо--те------с- --пити? Х_____ щ_ щ___ в______ Х-ч-т- щ- щ-с- в-п-т-? ---------------------- Хочете ще щось випити? 0
Ni, sh-h- ----ly. N__ s____ n______ N-, s-c-e n-k-l-. ----------------- Ni, shche nikoly.
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. Ні,-- ---х----б----е ---ого. Н__ я н_ х___ б_____ н______ Н-, я н- х-ч- б-л-ш- н-ч-г-. ---------------------------- Ні, я не хочу більше нічого. 0
K------bud--– n-k--o K__________ – n_____ K-t---e-u-ʹ – n-k-t- -------------------- Khto-nebudʹ – nikhto
jau ką / ko nors — dar nieko вж- --с--–--е -іч--о в__ щ___ – щ_ н_____ в-е щ-с- – щ- н-ч-г- -------------------- вже щось – ще нічого 0
Kht--nebud----ni-hto K__________ – n_____ K-t---e-u-ʹ – n-k-t- -------------------- Khto-nebudʹ – nikhto
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? В- -ж- щ----з---и? В_ в__ щ___ з_____ В- в-е щ-с- з-ї-и- ------------------ Ви вже щось з’їли? 0
K-to-n-b-d--– ni--to K__________ – n_____ K-t---e-u-ʹ – n-k-t- -------------------- Khto-nebudʹ – nikhto
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. Н---я--- н-ч-г------в-- --а. Н__ я щ_ н_____ н_ ї_ / ї___ Н-, я щ- н-ч-г- н- ї- / ї-а- ---------------------------- Ні, я ще нічого не їв / їла. 0
Vy---a-e---t-- k-ho-n--udʹ? V_ z______ t__ k___________ V- z-a-e-e t-t k-h---e-u-ʹ- --------------------------- Vy znayete tut koho-nebudʹ?
dar kas (nors) — daugiau niekas ще хт--не--д-----і---- --хто щ_ х_________ – б_____ н____ щ- х-о-н-б-д- – б-л-ш- н-х-о ---------------------------- ще хто-небудь – більше ніхто 0
V- znayet- -u- ko-----b---? V_ z______ t__ k___________ V- z-a-e-e t-t k-h---e-u-ʹ- --------------------------- Vy znayete tut koho-nebudʹ?
Ar dar kas nori kavos? Баж-є-ще -то-н------к---? Б____ щ_ х_________ к____ Б-ж-є щ- х-о-н-б-д- к-в-? ------------------------- Бажає ще хто-небудь кави? 0
Vy z---e----ut-k--o-neb---? V_ z______ t__ k___________ V- z-a-e-e t-t k-h---e-u-ʹ- --------------------------- Vy znayete tut koho-nebudʹ?
Ne, daugiau niekas. Ні,-----ш--н-хт-. Н__ б_____ н_____ Н-, б-л-ш- н-х-о- ----------------- Ні, більше ніхто. 0
N-,-ya ---zn----tu--n--oh-. N__ y_ n_ z____ t__ n______ N-, y- n- z-a-u t-t n-k-h-. --------------------------- Ni, ya ne znayu tut nikoho.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + ukrainiečių (1-100) MP3 ukrainiečių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...